Priešmokyklinukai žino, kad po vasaros ateina ruduo. Plėšdami kalendoriaus lapelius pastebėjome, kad jau įpusėjo spalis. Lyg ir turėtų kvepėti rudeniu, bet šilti vasariški orai nenustojo džiuginti ir spalio pradžioje.
„Gal tai bobų vasara, – spėliojo suaugusieji, – bet kur voratinkliai.“ Juk nuo seno žinoma, kad voratinkliai ir bobų vasara yra susiję.
„Karlsono mažylių“ grupės vaikai išsiruošė į voratinklių medžioklę. Vaikštinėdami šlaitu, priešmokyklinukai atidžiai apžiūrinėjo krūmus, pašales, nuošaly stovinčius suoliukus, tačiau rado vos vieną kitą ploną voratinklį, bandė jį atspausti ant juodo lapo, tačiau ploni voratinklių siūlai vis plyšo ir buvo vos matomi. Su voratinkliais nepavyko. Gal pavyks su vorais?
„Žinoma pavyks, jei juos lipdysime iš modelino“, – nutarė vaikai.
Nors sekanti diena pasitaikė apsiniaukusi, net ir lietus pradėjo purkšti, tačiau vaikai, įsitraukę į veiklą, nekreipė dėmesio į nepatogumus. Jie lipdė ant medžio voriukus. Pradžioje nenorėjo „voriukai“ į medžius lipti, tačiau po truputį darbas įsibėgėjo ir netrukus medžiuose puikavosi lapais, įvairiomis sėklomis ir šakelėmis dekoruoti juokingi vorai. Tuo metu, kai mergaitės lipdė voriukus, žaidimų aikštelės viduryje iš kaštonų ir kankorėžių berniukai dėliojo didelį vorą.
„Tokio į medį neįkelsi“, – savo darbu didžiavosi jie.
Gražūs orai gamtoje ir vaikiškai juokingi voriukai medžiuose – vadinasi, į mūsų darželio kiemą tikrai buvo užsukusi bobų vasara.
Informacija ir nuotraukos mokytojos Audronės Domanaitienės