Ugdymo principai
Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas
Vaikas ugdosi natūraliai – žaisdamas, tyrinėdamas, patirdamas ir bendraudamas su aplinka bei žmonėmis. Ugdymo procese atsižvelgiama į individualią vaiko raidą, poreikius, gebėjimus ir Mokymosi tempą. Siekiama sudaryti sąlygas vaikui atsiskleisti kaip savitai asmenybei, stiprinti jo savarankiškumą, kūrybiškumą, kritinį mąstymą bei pasitikėjimą savo gebėjimais. Vaikas skatinamas aktyviai dalyvauti savo ugdymosi procese, priimti sprendimus, tyrinėti ir būti savo augimo bei pažinimo kūrėju.
Įtraukties principas
Kiekvienam vaikui sudaromos galimybės aktyviai dalyvauti ugdymosi procese, ugdytis pagal savo gebėjimus, poreikius ir individualų tempą. Kuriama saugi, pagarbi ir visiems prieinama aplinka, kurioje vaikai jaučiasi priimti, vertinami ir svarbūs bendruomenės nariai. Atsižvelgiant į skirtingus ugdymosi poreikius, teikiama reikalinga pagalba, stiprinamos vaikų galios, sudaromos sąlygos patirti sėkmę, bendradarbiauti ir augti drauge su kitais.
Bendruomeniškumo (šeimos ir mokyklos partnerystės) principas
Ugdymo procese puoselėjami pagarba, pasitikėjimu ir bendradarbiavimu grįsti santykiai tarp vaikų, mokytojų ir tėvų (globėjų). Siekiama aktyvaus šeimos įsitraukimo į vaiko ugdymą(si), skatinamas atviras dialogas, bendros iniciatyvos ir atsakomybės dalijimasis. Tėvai ir mokyklos bendruomenė bendradarbiauja siekdami bendro tikslo – vaiko gerovės, sėkmingo augimo ir ugdymosi. Kuriama bendruomenė, kurioje kiekvienas jaučiasi svarbus, išgirstas ir priimtas.
Kontekstualumo principas
Vaikas ugdosi aktyviai veikdamas jį supančioje aplinkoje, todėl ugdymo(si) patirtys kuriamos taip, kad būtų vaikui prasmingos, artimos ir įtraukiančios. Siekiama, kad aplinka skatintų smalsumą, iniciatyvumą, tyrinėjimą, bendravimą ir kūrybiškumą. Ugdymo procese didelis dėmesys skiriamas socialinei ir kultūrinei patirčiai, kalbinei raiškai, pažinimui bei ryšio su gamtine aplinka stiprinimui. Vaikams sudaromos galimybės mokytis per realias patirtis, atradimus ir aktyvų dalyvavimą kasdienėje veikloje.
Lėtojo ugdymo principas
Ugdymo procese svarbus pakankamas laikas vaiko patyrimams, tyrinėjimui, kūrybai ir kasdienėms veikloms. Vaikai skatinami neskubėti, įsigilinti, patirti atradimo džiaugsmą, išjausti veiklos procesą bei būti aktyviais savo patirties kūrėjais. Didelis dėmesys skiriamas kokybiškam buvimui „čia ir dabar“, leidžiant vaikui natūraliai augti ir mokytis savu tempu.
Reflektyvaus ugdymo principas
Svarbi ugdymo proceso dalis – vaikų emocijų, patirčių ir veiklų aptarimas. Refleksija vyksta kasdien įvairiais vaikams suprantamais būdais: pokalbiais, stebėjimais, kūrybine raiška ar kitomis veiklomis. Vaikai mokosi atpažinti savo jausmus, įvardyti patirtis, dalintis mintimis. Pedagogai nuolat analizuoja ugdymo procesą, vaikų pažangą bei savo taikomų metodų veiksmingumą.