Knygos – vienas geriausių intelektualaus laisvalaikio praleidimo būdų. Jos skatina tobulėti, atrasti ir išmokti kažką naujo, jos suteikia peno apmąstymams bei duoda atsakymus į taip rūpimus klausimus. Anglų dramaturgas Džozefas Adisonas yra pasakęs, jog „Skaitymas protui – tolygu fiziniai pratimai kūnui“. Skaitymo nauda iš tiesų didžiulė, labai gaila, jog tai supranta ne visi. Tėvai vaikams dabar mieliau parenka žiūrėti animacinius filmus, knygos ekranizacijas, nors iš tiesų filmas retai perteikia tai, ką autorius norėjo pasakyti. Tik skaitant knygą, galima įsijausti į ją visa širdimi ir išgyventi tai, ką patyrė ir išgyveno knygos veikėjai. Knygų skaitymas visuomet buvo įdomus užsiėmimas, tačiau šiandien gyvenimus užvaldo socialiniai tinklai, naujos inovatyvios technologijos. Nereiktų pamiršti, kad knygų skaitymas tikrai praturtina žmones ir daro juos intelektuališkesniais.
Nuo pirmųjų minkštų knygelių iki juokingų nuotykių istorijų, knygos vaikams padeda suprasti pasaulį, lavina vaikų intelektą. Knygų skaitymas kiekvieną vakarą prieš miegą yra labai gražus ritualas, suartinantis šeimos narius.
Vaikams knygos patinka, tik reikia jas laiku parodyti, sudominti ir parinkti adekvačią knygą vaiko amžiui. Pirmąsias minkštas knygeles galima kišti į burną, mėtyti, su atspariomis vandeniui maudytis, liesti įvairias faktūras ir pan. Jau 6 mėnesio vaikas domisi aiškiomis spalvomis ir paprastomis formomis. Pamažu pradeda atpažinti paveikslėlius, žinoma, pradžioje padedant šeimos nariams ir tie paveikslėliai ar objektai būna iš artimiausios vaiko aplinkos.
Knygų skaitymas vaikui vysto emocinį ryšį tarp tėvų ir lavina tris intelekto lygmenis.
Emocinis ryšys tarp vaiko ir tėvų. Pasirinkime tinkamą knygą, pagalvokime apie vaiko amžių. Kuo paprasčiau nupiešti paveikslėliai, tuo geriau. Pernelyg daug detalių taip pat vargina vaiką. Jau nuo 1 metų vaikai sėdėdami tėveliams ant kelių mėgaujasi “knygų skaitymu”, tik jis turi būti trumpas ir aiškus, vaikui suprantamais žodžiais, rodant paveikslėlius. Akivaizdu, kad vaikams, kuriems nuo mažų dienų yra skaitoma, daug lengviau sekasi kalbos ir kitų pažintinių procesų formavimasis, jie geriau pasiruošia mokyklai, skaitymui bei rašymui. Priežastis labai paprasta: SKAITYMAS lavina iškarto tris vaiko intelekto sritis:
- Gebėjimas atpažinti simbolius. Pavyzdys: kūdikis knygoje pavaizduotą ugniagesių mašiną suvokia, kaip didelį raudoną daiktą, pirmųjų metų pabaigoje vaikas jau pamato, kad šis raudonas daiktas, tai mašina , turinti garsinį signalą ( dar geriau, jeigu jau iš pat pradžių vaikas matė knygoje šią mašiną su skleidžiamu garsu). Taip vaikas žengia didelį pažinimo žingsnį į priekį.
- Mokėjimas įvardinti daiktus. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai gimtosios kalbos mokosi pasyviai, klausydamiesi aplinkinių, stebėdami suaugusiojo lūpas ir daiktus, apie kuriuos jie kalba, liesdami, ragaudami ir pan. Tačiau vos tik pavyksta ištarti pirmuosius garsus ir žodžius, vaikų žodynas ima plėstis. Vaikas geba priskirti pavadinimus daiktams, kuriuos jau seniai žino. Šį procesą labai pagreitina knygų skaitymas.
- Atmintis. Nesvarbu, dešimtąjį ar šimtąjį kartą vaikas klauso mėgiamos istorijos, jis visada klausosi atidžiai. Jeigu šeimos narys, skaitantis knygą praleidžia nors vieną detalę, vaikas iš karto sureaguoja ir net supyksta, kad buvo iškraipyti faktai. Vaikai nesąmoningai “tikrina” ar istorija skamba taip, kaip ji “įrašyta” jų atmintyje. Vaikams būtinas kartojimas, taip jie gali įgyti naujų žinių ir lavinti atmintį.
Dar kelios priežasčių, kodėl knygas skaityti verta:
- Skaitymas skatina mąstymą – priešingai nei televizija, knygos mus priverčia mąstyti. Norint suprasti vieną ar kitą knygos mintį, epizodą, mūsų smegenys turi nuolat galvoti, todėl skaitymas skatina daugiau mąstyti ir padeda tapti protingesniais.
- Knygos – pagrindinė mokymosi priemonė. Knygų yra prirašyta įvairiausiomis temomis ir klausimais, jos padeda lengviau ir paprasčiau paaiškinti ir įsisavinti įvairius dalykus. Knygose perskaitoma informacija paprastai turi daugiau naudos nei diskusijos ar kiti mokymosi būdai.
- Praturtinamas žodynas – skaitant įvairių žanrų knygas, dažnai pasitaiko nemažai įprastinėje kalboje nevartojamų arba retai vartojamų žodžių. Nebūtina šių žodžių ieškoti žodynuose, paprastai jų prasmė suprantama iš konteksto. Kiekvienas toks žodis prisideda prie žodyno ir žinių bagažo turtinimo.
- Leidžia pažvelgti ir susipažinti su kitomis kultūromis. Ne visiems pavyksta apkeliauti visą pasaulį, todėl knygos leidžia giliau pažvelgti ten, kur niekada nebuvote ir susipažinti su vietomis, apie kurias slapčia pasvajojate, tačiau neturite galimybės nuvykti.
- Suteikia pasitikėjimo savimi. Jaučiamės drąsiau, kai pokalbio ar įvairių situacijų metu galime parodyti, jog vienoje ar kitoje srityje turime nemažai žinių. Tai suteikia pasitikėjimo savimi, o aplinkiniai parodo didesnį susidomėjimą.
- Saugo nuo smegenų ligų. Skaitant, smegenys nuolat mąsto, todėl jų aktyvumas gerokai padidėja, o tai labai teigiamai veikia sveikatą.
- Gerina miegą. Turbūt ne vienas pastebėjo, jog skaitymas prieš miegą, tikrai padeda lengviau užmigti, o kartais užmiegama ir skaitymo metu. Knygos mus atpalaiduoja, todėl užmigti tampa lengviau. Be to, pastebimai sapnuojama daugiau sapnų.
- Gerina koncentraciją. Skaitant reikia susikoncentruoti į tam tikrus dalykus, taip lengviau suprasti knygos esmę, kai kurios knygos būna ypač sudėtingos, todėl koncentracija išties būtina. Skaitant atsiribojama nuo pašalinių trukdžių, išorinio pasaulio, susikoncentruojama į pačią knygą. Koncentracija yra svarbi visur, todėl knygų skaitymas, puikus būdas ją lavinti.
- Skaitymas skatina kūrybiškumą. Skaitant knygas gimsta naujos idėjos ir mintys, kurias galima realizuoti įvairiose srityse. Be to, tampa lengviau kurti įvairius dalykus, dažnai galima pasinaudoti perskaityta informacija ir ją pritaikyti kūrybiniams procesams.
- Gerina rašymo įgūdžius. Skaitant nemažai knygų, akivaizdžiai pagerėja rašymas, daroma mažiau klaidų. Taigi, jei rašyti sekasi sunkiai, vadinasi skaitote per mažai knygų.
- Padeda įveikti nuobodulį. Kartais būna labai nuobodu, nėra ką veikti, paėmus knygą, nuobodulys išsklaidomas, o laikas leidžiamas turiningai ir išnaudojamas intelektualiam poilsiui.
Knygų teikiama nauda yra neišmatuojama, sąrašas galėtų būti pildomas ir pildomas. Skaitantis žmogus yra gyvas žmogus, kuris mąsto, lavinasi ir neturi laiko nuobodžiauti. Kol žmonės skaitys knygas – visuomenė eis teisingu keliu. Anglų filosofas Francis Bekonas pasakė labai vaizdingai ir tiksliai: „Knygos – minties laivai, plaukiojantys laiko bangomis ir rūpestingai gabenantys savo brangų krovinį iš kartos į kartą“. Priimkime šį krovinį su meile ir pagarba, ir saugokime jį ateities kartoms.
Kviečiu visus skaityti ir skaityti savo vaikams. Pabūkite kartu, pasidžiaukite bendravimo malonumu ir mylėkite knygą.
Knyga suartina tėvus ir vaikus visuose amžiaus tarpsniuose.
Parengė logopedė ekspertė Eglė Žičkuvienė, 2020-10-29