Vis labiau šaltėja dienos, vis dažniau lyja lietus, tačiau mūsų priešmokyklinukai, nepabūgę lietaus ir vėjo, išsiruošė į Rumšiškių liaudies buities muziejų. ,,Tokiu oru? Sušalsit, sulis“, – stebėjosi aplinkiniai. Tačiau juk nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga. Tad, jei tėveliai pasirūpino šiltais rūbeliais ir tinkama avalyne, tai nėra jokių kliūčių kelionei.
Taigi, vaikai, puikiai nusiteikę, vyko į edukacinę valandėlę Rumšiškėse ,,O kai aš pas promočiutę buvau“. Viešėdami XX a. pr. aukštaičių gryčioje ir bendraudami su muziejininke, interpretuojančia „promočiutę“, stebėdami eksterjerą ir interjerą, lygindami su dabartimi, mindami mįsles ir nudirbdami kai kuriuos darbelius, žaizdami piemenėlių žaidimus, susipažino su prosenelių kasdienybės ir šventinėmis akimirkomis. Viešnagė padėjo geriau suprasti ir gerbti etninę kultūrą, suvokti ją kaip atsinaujinantį procesą.
Vaikų mintys:
,,Man patiko žaidimas su pupomis. Reikėjo atspėti, ar pupos porom, ar ne porom. Jeigu neatspėji, tai reikia atiduoti vieną pupą”, – aiškino žaidimo taisykles Kotryna.
,,Man tai patiko dirbti darbelius: verpti, sviestą mušti, lyginti, vandenį nešti su tokiu pagaliu ant pečių, – pasakojo Elzė B.
,,O kiti vaikai žiūrėjo į boružėlę ir neklausė, ką pasakojo. Rokas buvo užsidėjęs boružėlę ant rankos ir nepaleido, o paskui numetė į obuolius”, – aiškino Karolis.
,,Dar žaidėm su pintine. Reikėjo pasakyt, ką galima į pintinę įdėti”, – prisiminė kitą žaidimą Miglė.
Informacija ir nuotraukos priešmokyklinio ugdymo pedagogės A.Domanaitienės