Pirmadienis – sunki diena visiems. Visi skuba į darbus, darželius, o ,,Karlsono mažylių“ grupės priešmokyklinukai ir toliau ruošėsi pramogauti, mat, jų laukė išvyka į Rumšiškių buities muziejų. Mamytės pasirūpino lauknešėliais, nes kokia išvyka be vaišių, ir netrukus užsakytas mikroautobusas jau riedėjo Rumšiškių link.
„Kodėl šitų namų šiaudiniai stogai?“ – vos išlipę iš autobuso stebėjosi priešmokyklinukai. Kiek paėję vaikai pastebėjo, kad vienos sodybos kieme ranka jiems moja šeimininkė, kviesdama pas save. Vartelių čia nebuvo, todėl į kiemą patekome perlipę lipynę. Svetingai pasitikusi šeimininkė pakvietė vaikus į ratelį. Šeimininkė uždainavo „Graži mūsų šeimynėlė…“, vaikai pritardami sveikinosi vieni su kitais, vėliau gaudė „kiškelį“, vingiavo lyg žalčiai po sodybos kiemą. Kai žaidimai buvo baigti, šeimininkė pakvietė gryčion ir supažindino su senoviniais buities darbais. Vaikai suko girnas, lygino rankšluosčius, mušė sviestą, verpė, aižė pupas. Viskas buvo labai įdomu, o ypatingai, niekur nematyti senoviniai vaikų žaislai, išdrožti iš medžio, savaime judantys. Šeimininkė vos spėjo atsakinėti į klausimus „O kas čia? O kas čia?“
Viską apžiūrėję, vaikai, susėdę užu stalo, įdėmiai klausėsi pasakos apie Bebenčiuką ir raganą, kuri išgėrė visą ežero vandenį ir susprogo. ,,Štai kodėl dabar nėra raganų“, – padarė išvadą priešmokyklinukai.
Išvyka baigėsi mamyčių suruoštomis vaišėmis. Kas pats valgė, kas draugą vaišino, kas mainėsi skanumynais. Visiems visko užteko: ir vaišių, ir įspūdžių.
Vaikų mintys:
„Mačiau visokių senovinių daiktų ir sužinojau, kaip su jais gyveno žmonės“, – gyrėsi Liepa.
„Aš supratau, kokie anksčiau buvo namai. Stogus dengdavo su šiaudais. Ir kitokia viryklė buvo“, – prisiminusi krosnį kalbėjo Ieva V.
„Patiko pasakojimas apie raganą. Viską papasakojau mamai, nes dar nepamiršau“, – sakė Vakarė.
Informacija ir nuotraukos mokytojos Audronės Domanaitienės