Kaip smagu pabūti pas senelį kaime. Ten yra prūdas, gali basas lakstyti lauke, su botais eiti kur tik nori ir pas vištas ir pas karvytes. Kaime gali daug gyvulių pamatyti tvarte. Dar kaime reikia bulves kasti, daug darbų kaime būna. Tai vaikų mintys apie senelio kaimą.
Visą savaitę kalbėdami apie senelio kaimą, kas jo tvartelyje gyvena, aiškinomės ką galima gaminti iš pieno. Kaip iš pieno pagaminti varškę, sviestą, sūrį? „Visko galima nusipirkti parduotuvėje, parduotuvė gamina“. Sukti sviestą buvo labai smagu ir net darbas su intriga kuriam pirmam pasirodys pirmieji sviesto „grūdeliai“. Sviestas susisuko nepaprastai greitai. Vaikų gamintas sviestas kvepėjo pienu, sviestu, o pats skaniausias su duonele. Kadangi Jokūbo mamytė mus aprūpino gausiai pienuku, mes jį palikome stovėti ir stebėjome kas su juos vyks. Pienas „tapo kaip luitas; ne kaip didelis gabalas sniego“ porino vaikai. O mūsų pienas surūgo. Varškė gaminama buvo iš saldaus ir rūgštaus pieno. Tokios skanios varškės vaikai sakėsi nėra ragavę. Turint varškės galima gaminti sūrį. O kaip sūris gaminamas? Vaikai viską išbandė ir pamatė patys. Nebuvo taip paprasta kaip tikėjosi, jį paslėgti reikia jėgų. Sūris susispaudė tobulai ir buvo nepaprastai gardus.
Daugiau užfiksuotų akimirkų rasite čia.
Informacija ir nuotraukos ikimokyklinio ugdymo mokytojos Audronės Kerševičienės