Tekstas iš Renata Bee Facebook’o profilio

„Šiandieną spalvos šėliojo (buvo net susiformavusi ilga, niekaip netrumpėjanti, eilė prie paletės) ir svajonės liejosi laisvai (džiugu, kad kai kurie vaikai iš tiesų daug svajoja) Kauno l. d. „Rasytė“, kur aplankiau tris vaikų grupes. Ir žinot ką? Būti paskutiniu kartais yra tikras privalumas. Jau dėliojami ant stalų pietūs, o vaikai vis dar ima į rankas knygas ir jas skaito (iki pat paskutinio, kol dar galima, kol aš vis dar čia – juk jau niekur neskubu…).

– Man labiausiai patinka pyktis, – žvelgdamas į mano iliustruotos „Tapukas ir emocijų kuprinė“ viršelį, taria berniukas.

Nusišypsau ir prisimenu autorės Monikos pageidavimą, kad iliustruojant visos emocijos būtų mielos, net ir pyktis. Vadinasi gerai! Juk vaiko lūpomis visada kalba tiesa.