Taisyklingas kvėpavimas – geros, taisyklingos laikysenos išdava.
Pradžioje reikia išmokti pagrindinių kvėpavimo elementų, kad juos būtų galima atlikti automatiškai:
- Diafragminis kvėpavimas – įkvėpiant pilvas truputi išsipučia, o iškvėpiant įsitraukia.
- Krūtininis kvėpavimas – įkvėpiant šonkauliai praplatėja, pilvas truputi įtraukiamas, iškvėpiant – krūtinė nusileidžia, susiaurėja, pilvas truputi išsipučia.
Darant fizinius pratimus reikia išmokyti vaikus derinti įkvėpimą ir iškvėpimą su atliekamais judesiais. Didžiausiais dėmesys skiriamas iškvėpimui: vaikai turi išmokti iškvėpti visiškai, iki galo. Dažna klaida – mokomasi ne iškvėpti, o įkvėpti. Jei vaikai ima dusti, tai rodo, kad jie nesuderina kvėpavimo su atliekamais judesiais arba jų organizmas nepratęs prie fizinio krūvio. Kai vaikai pradeda dusti, reikia atlikti keletą kvėpavimo pratimų: lengvai įkvėpti pro nosį išpūsti orą pro burną. Įkvėpti reikia greičiau, iškvėpti – lėčiau. Po 2-3 intensyvių iškvėpimų vaikai nebedūsta. Tačiau su kvėpavimo pratimais nereikia ir persistengti – jei plaučių ventiliacija per didelė, organizme mažėja angliarūgščių, o tai mažina kvėpavimo centro pajėgumą, gali pradėti svaigti galva, apimti silpnumas.
Kvėpavimo pratimai:
- Giliai įkvėpti ir iškvėpiant tart įvairius garsus, pvz. ,,fu fu fu“
- Kvėpavimas per vieną šnervę.
- Pūsti balioną.
- Pūsti orą per šiaudelį į stiklinę su vandeniu.
Informacija neformaliojo ugdymo mokytojos Kristinos Geišienės