Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto naujienos

pusryciu-infografika-2019

 

       Informacija apie tuberkuliozę

       Minint Kovo 24 – ąją, pasaulinę tuberkuliozės dieną, svarbu prisiminti ligos simptomus, plitimo būdus, profilaktiką ir skleisti šūkį „Susitelkę įveikime tuberkuliozę.“

     Kvėpavimo organų tuberkuliozė – infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos. Bakterijoms patekus į orą (sergančiajam kosint, čiaudėjant, kalbant), jos aplinkoje gali išlikti ilgą laiko tarpą, tačiau sveikas žmogus, įkvėpęs tuberkuliozės mikobakterijų, nebūtinai gali susirgti atvira tuberkuliozės forma. Slaptoji (latentinė) tuberkuliozės infekcija pasireiškia tada, kai asmuo yra užsikrėtęs tuberkuliozės mikobakterijomis, tačiau jos nėra aktyvios ir nesukelia jokių ligos simptomų bei nekelia pavojaus aplinkiniams. Atvirkščiai, atvira tuberkuliozės forma sergantiems būdingas sunkus, 3 ir daugiau savaičių trunkantis kosulys, skausmas krūtinėje, kraujo ar skreplių atkosėjimas, bendras silpnumas bei nuovargis, svorio kritimas, apetito stoka, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, taip pat tokie žmonės yra pavojingi, nes gali užkrėsti aplinkinius.

Didesnė tikimybė užsikrėsti tuberkulioze yra šioms rizikos grupėms:

  • neskiepyti nuo tuberkuliozės;
  • bendraujantys su sergančiais tuberkulioze;
  • dažnai sergantys viršutinių kvėpavimo takų ligomis;
  • sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis;
  • infekuoti žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) arba esant kitoms imunodeficitinėms būklėms;
  • vaikai iš socialinės rizikos šeimų;
  • gyvenantys sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, vaikų globos namuose, internatuose, pensionatuose;

       Nepaisant to, jog sergamumas tuberkulioze mažėja ir 2015 m. ES/EEE šalyse paplitimo tuberkulioze rodiklis siekė 11,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje šis rodiklis gerokai aukštesnis – 51,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. ULAC duomenimis, 2017 m. Lietuvoje buvo  užregistruoti 1387 tuberkuliozės atvejai, taip pat, atliekant tuberkulino mėginius, tuberkuliozė buvo diagnozuota 32 vaikams (5 vaikams nustatyta atvira tuberkuliozės forma).

      Norint išvengti šios klastingos ligos, kiekvienam vaikui ir suaugusiajam itin svarbu palaikyti gerą imuninės sistemos būklę – dažniau būti gryname ore, laikytis tinkamo darbo – poilsio režimo, vengti žalingų įpročių, subalansuotai, reguliariai maitintis, būti fiziškai aktyviais. Taip pat, turėjus kontaktą su sergančiuoju, pajutus klinikinius ligos požymius rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ir pasitikrinti sveikatą (suaugusiesiems taikoma rentgenologinė diagnostika, o vaikams atliekamas tuberkulino (Mantoux) mėginys).

 

Parengė

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Kotryna Paškevičiūtė,

 remiantis ULAC ir NVSC prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis.

       Informacija apie gripą

Įsibėgėjus žiemos sezonui ir praūžus šventiniam laikotarpiui pastebimas padidėjęs sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). 2018 m. gruodžio 31 d. – 2019 m. sausio 6 d. bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis išaugo iki 69,7 atv./10 tūkst. gyventojų, kai tuo tarpu 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu sergančiųjų buvo mažiau – 63,4 atv./10 tūkst. gyventojų. Pastebėta, jog 2018 m. gruodžio 31 d. – 2019 m. sausio 6 d. daugiausiai gripo atvejų buvo užfiksuota būtent Kauno mieste (257).

Svarbu nepamiršti, jog gripo sezonas prasideda 40 – ąją kalendorinę metų savaitę (spalio mėnuo) ir tęsiasi iki 20 – osios kitų metų kalendorinės savaitės (gegužės mėnuo). Inkubacinis gripo laikotarpis dažniausiai trunka 24 – 72 val. Liga prasideda staigiai, būdinga aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Didžiausią  tikimybę susirgti gripu turi:

  • 65 m. ir vyresni asmenys;
  • nėščiosios;
  • asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
  • asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
  • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone, nes skiepai apsaugo nuo gripo ir nuo jo sukeliamų komplikacijų. Gripo vakcina rekomenduojama skiepytis rudens – žiemos laikotarpiu.

Siekiant išvengti susirgimo, gripo sezono metu patartina vengti masinių susibūrimo vietų, renginių, rekomenduojama laikytis tinkamos asmens higienos, dažnai vėdinti patalpas bei vengti sergančiųjų.

 

  Parengė

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Kotryna Paškevičiūtė, remiantis ULAC duomenimis

Kauno vaikai šypsosi

Informacija apie atidarymo šventę

______________________

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra primena ir dalinasi informacija:

rasyte

Vyr. slaugytoja Aušra Skučienė pateikia ataskaitą:

1. SPECIALISTŲ DARBO PLANAS 2016 metais;

2. SPECIALISTŲ DARBO PLANO ataskaita (2);

3. SPECIALISTŲ DARBO PLANO ataskaita.


 Į DARŽELĮ – TIK PASISKIEPIJUS NUO UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ

        Jau nuo 2016 m. sausio 1 d. priimant vaikus į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas bus reikalaujama nurodyti jų skiepijimų būklę. Taip siekiama apsaugoti kolektyvus lankančius vaikus nuo užkrečiamųjų ligų, nuo kurių yra galimybė pasiskiepyti. Skaityti plačiau

1. Isakymas_HN_skiepai

2. Įsakymas ir taisyklės

3. Raštas švietimo įstaigoms

4. Higienos normos reikalavimai

 


Mūsų įstaigos vyr. slaugytoja-dietistė Aušra Skučienė supažindina su Kauno miesto visuomenės sveikatos biuro naujienomis :

Scan30004    Scan30006    Scan30005Scan30007

Scan30002    Scan30003     

Scan3   Scan30001

Parsisiųsti PDF formatu


SVEIKATOS STIPRINIMAS ANKSTYVAJAME AMŽIUJE

Žmogaus asmenybės ir sveikatos ištakos yra jo vaikystėje. Todėl pirmas uždavinys – saugoti ir stiprinti fizinę ir psichinę vaiko sveikatą, tenkinti pagrindinius jo poreikius Šiandien, kalbėdami apie vaikų darželį, galvojam apie vaikus.

Parsisiųsti MS Word formatu