KAS YRA PATYČIOS?

Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis, Lietuva yra viena pirmaujančių valstybių pagal vaikų patyčių (patiriančių patyčias, besityčiojančių iš kitų) rodiklius. Patyčiose dalyvauja tiek berniukai, tiek mergaites.

Siekiant sumažinti šio reiškinio paplitimą, pirminė prevencija turėtų būti vykdoma jau ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Kas yra patyčios?

         Patyčios – tai nuolatinis fizinės ar psichologinės jėgos panaudojimas, sąmoningai siekiant sužeisti ar įskaudinti kitą asmenį, kuris negali savęs apginti (Olweus, 1978, 1993). Jos visada:

1. Apima tyčinius veiksmus, t.y. vaikas, kuris skaudina kitus, daro tai sąmoningai.
2. Yra pasikartojančios, t.y. vyksta ne kartą ar du, o sistemingai.
3. Būdinga psichologinė ar fizinė jėgos persvara, t.y. puolamas vaikas jaučiasi silpnesnis už skriaudėjus ir negali apsiginti.

Kodėl vyksta patyčios?

         Skriaudėjais dažniau būna impulsyvūs, rečiau jaučiantys kaltę, fiziškai stipresni, agresyvesni vaikai. Tačiau tai, kaip įstaigoje pasireikš patyčios, nemažai priklauso nuo aplinkos požiūrio. Palankios sąlygos pašaipiam elgesiui formuojasi tuomet, kai:

1.  Didesnis dėmesys neigiamam vaikų elgesiui, nei teigiamam;

2. Suaugusiųjų priežiūros stoka, abejingumas;

3.  Pedagogų gėdinimas, grasinimai, siekiant suvaldyti grupę;

5. Klaidingas visuomenės požiūris, pvz.: laikui bėgant vaikai išaugs ir liausis tyčiotis; patyčių aukos privalo apsiginti pačios; patyčios buvo ir bus – nieko nepakeisi; patyčios užgrūdina, nes kiekvienas privalo išmokti už save kovoti ir pan.

 

Įtariate, kad vaikas patiria patyčias?

         Dažnai vaikai nenorėdami tėvų liūdinti, vengia apie tai kalbėti. Patyčių auka paprastai mano, jog apsiginti turi pati, o skųstis yra vaikiška ir kvaila. Mažesniuosius prakalbinti padeda tokie klausimai, kaip:

1. „Ką šiandien veikei darželyje, kaip sekėsi?“
2. „Gal buvo kas nors, kas šiandien darželyje tau nepatiko?“
3. „Kaip sekasi tavo grupės draugams?“
4. „Kokius žaidimus ir su kuo žaidėte?“ ir pan.

         Taip pat visuomet pravartu atkreipti dėmesį į vaiko individualią veiklą, t.y. kokius žaidimus ir kaip žaidžia, kokias istorijas, personažus kuria ir pan. Dažnai veikla būna kur kas iškalbingesnė už vaiko žodžius.

Kaip padėti savo vaikui?

     1.  Išklausykite. Leiskite išsipasakoti viską, kas jam nutiko, užtikrinkite, jog padėsite sprendžiant šią bėda ir rinkite informaciją apie konkrečius faktus.

     2. Ieškokite sprendimo būdų. Pasidomėkite situacija, kuomet yra tyčiojamasi (galbūt yra kokie provokatoriai), pagalvokite, kas iš įstaigos personalo galėtų jums padėti. Neskubėkite keisti ugdymo įstaigos.

3. Kreipkitės į įstaigos pedagogus, specialistus, administraciją. Labai svarbu, kad įstaigos pedagogai žinotų, kas vyksta. Galite pasikalbėti ir su mokyklos direktoriumi ar direktoriaus pavaduotoju, pasitarti, kaip reaguoti į susiklosčiusią situaciją ir elgtis toliau. Atminkite, sustabdyti patyčias – tai ne vieno žmogaus jėgoms.

4.  Būkite šalia. Nepamirškite pasakyti savo vaikui, jog jį mylite ir stengsitės padaryti viską, kas įmanoma, kad jis jaustųsi saugus.

Įtariate, kad Jūsų vaikas tyčiojasi iš kitų?

           Nujausti, kad Jūsų vaikas tyčiojasi iš kitų vaikų, galima pastebėjus, kad jis yra linkęs su bendraamžiais elgtis agresyviai. Kartais vaikai pradeda tyčiotis reaguodami į kokius nors įvykius. Galbūt įvyko kokių nors svarbių pasikeitimų ar įvykių šeimoje, sunkumų darželyje? O gal Jūsų vaikas nežino, kad tyčiojimasis yra netinkamas ir kitą žeidžiantis elgesys?

Ką daryti sužinojus, kad Jūsų vaikas tyčiojasi iš kitų?

1. Pasikalbėkite. Nekaltinkite ir neskubėkite bausti. Pasiteiraukite, kas skatina jūsų vaiką taip elgtis, paklauskite, kaip galėtumėte jam padėti, kad toks elgesys nesikartotų.
2. Paskatinkite atsiprašyti nuskriaustojo. Atsiprašymas būna nuoširdesnis tuomet, kai vaikas nėra verčiamas tai daryti.
3. Stebėkite ir keiskite jo elgesį. Aparkite su vaiku, kaip skatinsite tinkamą jo elgesį ir stabdysite netinkamą. Nuobaudos neturėtų būti fizinės, pvz.: „jeigu vėl tyčiosies iš kitų, turėsiu tau nebepirkti skanėstų“. Būtinai pastebėkite kada vaikas elgiasi tinkamai ir jį už tai pagirkite.
4. Stebėkite savo elgesį. Vaikai greitai išmoksta elgtis agresyviai, jei šeimoje problemos nuolat sprendžiamos smurtu.

Jūs galite padėti, kuriant saugų darželį:

1. Įtraukite savo vaiką į tinkamo elgesio namie taisyklių kūrimą.
2. Kalbėkite su savo vaiku apie prievartą, agresiją, kurią jis mato per televiziją, vaizdo žaidimuose, mokykloje ir pan. Ribokite šios informacijos prieinamumą.
3. Padėkite savo vaikui suvokti agresyvaus elgesio padarinius, žalą.
4. Padėkite savo vaikui rasti būdų, kaip išreikšti pyktį nežeidžiant kitų žmonių, o problemas spręsti ne smurtu.
5. Įsitraukite į savo vaiko darželio gyvenimą, bendraukite su auklėtojais, konsultuokitės su specialistais.
6. Nepraeikite pro šalį jei matote, kad vienas vaikas kabinėjasi prie kito, jei manote, kad kažkuris vaikas yra nuskriaustas – prieikite ir pasiūlykite pagalbą.

„Vaikų linija“ kviečia palaikyti tarptautinę iniciatyvą „One Day in Europe, every Day for children“:

         Organizacijos yra kviečiamos pasirašyti elektroninę peticiją tam, kad Europoje būtų įteisinta Europos diena prieš patyčias, kuri bus pateikta Europos Komisijai. Pasirašyti peticiją galima adresu: http://www.antibullying.eu/webform/37/petition .

Daugiau informacijos patyčių tema galima rasti:

http://www.bepatyciu.lt/lt/biblioteka/

http://www.bepatyciu.lt/tevams/kodl-reikia-atkreipti-dmes-patycias/

http://www.sppc.lt/index.php?1226434994

 

Parengta naudojantis www.bepatyciu.lt informacija

Parengė psichologė Ingrida Markūnė