- Auklėtoja, ar tuos šiaudus galima valgyti? – pirštuku krapštydama ajerus nuo duonos riekelės paklausė viena mergaitė.
- Čia mediena, – žinovo tonu paaiškino kita.
Nusišypsojau ir paklausiau vaikų, ar jie tikrai nėra ragavę ant ajerų keptos duonos. Tądien pokalbis prie pietų stalo taip ir liko nebaigtas, tačiau, laikui bėgant, vaikai į visus klausimus rado atsakymus.
Rugsėjo 14 dieną priešmokyklinukai iš pat ankstyvo ryto vyko į Rumšiškių liaudies buities muziejų dalyvauti edukaciniame užsiėmime ,,Darbštus duoną gamina, tinginys vargą augina“. Vaikai stebėjo, kaip paruošiama krosnis duonos kepimui. Patys pabandė su kačerga nuimti rinkes nuo krosnies. Šeimininkei atnešus kubilą su iš anksto užminkyta tešla, kiekvienas vaikas suformavo savo mažytį kepaliuką. Kepaliukai buvo tvarkingai sudėti ant ližės, padengtos ajerais, ir, padedant šeimininkei, pašauti į krosnį. Laukdami kol duonelė iškeps, vaikai klausėsi dainuojamų senovinių dainų, žaidė žaidimus. Laikas netruko praeiti ir ant stalo jau garavo duonelė, skleisdama ajerų kvapą ir žadindama vaikų apetitą. Duonos kepaliukai dar kurį laiką turėjo vėsti, todėl vaikai alkį malšino mamų įdėtomis vaišėmis. Rodos, niekam nieko netrūko ir visi greitai buvo sotūs, bet vos tik išsidalino savo duonelę, daugelis jau bandė jos skonį.
,,Skani“,- gyrė duonelę vaikai, – bet dar reikia ir mamai parvežti, ir tėčiui, ir broliukui, ir sesutei“.
Tad, pagarbiai susukę savo kepalėlius į servetėles, paslėpė juos kuprinėse ir pilni dienos įspūdžių nuskubėjo autobuso link.
Vaikų mintys po kelionės:
,,Man patiko kepti duonelę, – porino Barbora. – Ėmiau į rankas tešlą ir minkiau. Gėlyte papuošiau. Namuose paragavau, skanu buvo.“
,,Mano mama ir tėtis ragavo, o brolis sakė, kad skanu“,- gyrėsi Karilė.
,,Man patiko žaisti žaidimus apie žvirblelį, zuikį ir ožiuką, – teigė Jokūbas. – Anksčiau tokių žaidimų nežinojau.“
,,Man tai patiko saulėgrąžos. Didelės ir gražios, nes ryškios. Nesuskaičiavau, kiek jų buvo, – dalinosi įspūdžiais Lukrecija. – Patiko ir malūnas. Jis labai greitai sukosi, nes buvo didelis vėjas.“
,,Aš tai arklius mačiau. Gražūs. Valgė žolę. Buvo ten tvora, kad arkliai nepabėgtų“, – pastebėjo Gabija.
Informacija priešmokyklinio ugdymo pedagogės Audronės Domanaitienės ir direktoriaus pavaduotojos ugdymui Remigijos Kasputienės
Nuotraukos priešmokyklinio ugdymo pedagogių Audronės Domanaitienės ir Aušros Leckienės